- trūtas
- trū̃tas sm. (2) K.Būg, J.Jabl(Als), FrnW, Žd, Sd, Nv, Užv, Rt, Žr; Kos161(Akm), KŽ, trùtas (2) JI405, FrnW, KŽ galąstuvas dalgiui galąsti, brukštas, budė, pustyklė: Paduok trū̃tą – supustysu dalgį Pp. Subrauk dalgį su trūtù KlvrŽ. Neškias trū̃tą į pievas, kaip dalgis nebims, pagaląsi Lk. Ka sulaužei trū̃tą, su nose peilį galąsk! Mžk. Anie su trūtù tryne trynė ir ištrynė [gyvatės kandį] Žlb. Atkasėm vieną kapelį – trūtẽlis toks įdėtas Všv. ^ Agurkai kaip trū̃tai ilgi J.
Dictionary of the Lithuanian Language.